Klaipėdos savivaldybės valdomos UAB „Gatvių apšvietimas” vadovo posto dėl prarasto valdybos pasitikėjimo netekęs Dangeras Aleksandrovas, nuo pernai liepos vadovaujantis Neringos savivaldybės įmonei „Neringos vanduo”, šios įmonės reikalams tvarkyti samdo advokatą, kuris atstovavo jam skyrybų byloje, interneto svetainei kurti – buvusį bendradarbį, kurį buvo apdovanojęs įspūdinga išeitine išmoka. O buvusi D. Aleksadrovo sutuoktinė kreipėsi į policiją, nes perimdama perspektyviu tenisininku esančiam sūnui remti sukurtą fondą jo sąskaitoje nerado nė cento.

Pats D. Aleksandrovas tvirtina, kad žurnalistas jį persekioja, disponuoja melaginga informacija ir į klausimus, susijusius su fondu, atsisakė atsakyti. 

„Manau, kad tokį susidomėjimą mano asmeniu galiu traktuoti kaip persekiojimą ir imtis atitinkamų priemonių. Manau, kas yra persekiojimas, Jūs žinote, todėl necituosiu Jums teisės aktų”, – į žurnalisto klausimus atrašė Dangeras Aleksandrovas. Martyno Vainoriaus nuotr.

Tuo metu Neringos meras Darius Jasaitis nevyniodamas žodžių į vatą sako, jog toks advokato ir interneto puslapio kūrėjo pasirinkimas „tikrai atrodo negražiai”, o dėl įtarinėjimų galimai neteisėtu fondo lėšų pasisavinimu išvadų daryti neskuba – esą pirmiausia tai turi būti įrodyta atitinkamų institucijų.

Sutarties nepaviešino, pinigų priteisti neprašė

„Atvira Klaipėda” praėjusią savaitę rašė, kad UAB „Neringos vanduo“ Regionų apygardos teismo Klaipėdos rūmams skundė Aplinkos apsaugos departamento sprendimą skirti 5000 eurų baudą už tai, kad ji 245,77 t dumblo pernai balandį perdavė teisės tvarkyti atliekas neturinčiam ūkininkui.

Įmonei šioje byloje atstovavo advokatas Mantas Liugas. Jo paslaugomis D. Aleksandrovas naudojosi savo skyrybų byloje. Šio teisininko paslaugomis  naudojasi ir buvusi D. Aleksandrovo pavaldinė „Gatvių apšvietime” Ernesta Jašinskienė, teisme norinti nuginčyti sudarytą susitarimą dėl išėjimo iš darbo. Šioje byloje taip pat pateikti duomenys, kad E. Jašinskienė konsultavo D. Aleksandrovo įkurtą mažąją bendriją, kurią vėliau perėmė.

Kiek „Neringos vandeniui” kainavo M. Liugo paslaugos, sužinoti kol kas neįmanoma. Bendrovė teismui nepateikė prašymo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Informacijos apie sudarytą sutartį nebuvo ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, kur savivaldos įmonėms privalu viešinti visus sandorius.

„Neringos vanduo” čia paskelbė apie už 59 eurus pirktus automobilių valiklius, 67,99 Eur kainavusią klaviatūrą ar 84,36 Eur atsiėjusius transporto priemonių reikmenis, o informacijos apie sandorį su advokatu kažkodėl nepateikė.

Sausio 26-ąją minėtajame portale įmonė paviešino informaciją apie iš neįvardinto fizinio asmens perkamas 1785 eurų vertės teisines paslaugas.

Nurodoma, kad žodinė sutartis dėl tokių paslaugų sudaryta sausio 13-ąją, tačiau minėtasis teismo posėdis vyko dar sausio 11-ąją, o skundas teismui turėjo būti surašytas dar gerokai anksčiau.

Buvusi žmona kreipėsi į policiją

Klausimų dėl D. Aleksandrovo veiksmų bei sprendimų turi ir jo buvusi žmona Inga Aleksandrovienė.

Šios poros santuoka Klaipėdos apygardos teismas nutraukė pernai lapkričio 25 d. Teismo sprendimu santuokoje įkurtas jų sūnaus, perspektyvaus tenisininko paramai skirtas fondas buvo priteistas I. Aleksandrovienei – iki tol vieninteliu jo dalininku buvo D. Aleksandrovas.

Pasak moters, fondo valdymą jai pavyko perimti baigiantis 2021-iesiems, tačiau visų šios viešosios įstaigos dokumentų iš buvusio sutuoktinio ji esą nesulaukė iki šiol. Galiausiai gavusi prieigą prie fondo sąskaitos banke moteris sako likusi nustėrusi – joje buvo tik apskritas nulis. Jos išrašas I. Aleksandrovienei sukėlė dar daugiau klausimų.

Pernai vasarį D. Aleksandrovas iš fondo pasiėmė 1210 eurų – operacijos paskirtimi nurodoma „lėšų išgryninimui įsigyjant sportinį inventorių ir konsultavimui fondo veiklos klausimais”. Kitą dieną ši operacija jau atšaukiama.

Analogiška operacija atlikta ir 2021 m. kovą – tik tada iš sąskaitos nurašyta 1000 eurų. Po trijų savaičių ši suma grąžinama į fondą.

„Galiu tik spėlioti, kas su fondo pinigais buvo daroma, nes sūnus tuo metu tikrai negavo iš tėvo jokio sporto inventoriaus, jokių konsultacijų”, – sakė I. Aleksandrovienė.

Visgi moteriai teko perimti fondą, neturintį sąskaitoje nė cento, nes D. Aleksandrovas per du kartus  – pernai liepos 31 d. (likus savaitei iki pirmos instancijos teismo sprendimo dėl skyrybų) ir lapkričio 26-ąją (kitą dieną po galutinio apygardos teismo sprendimo dėl skyrybų) – išsimokėjo sau 1560 eurų kaip „dalininko įnašo grąžinimą”.

Fondo sąskaitos išrašas

„Tačiau jo dalininko įnašas siekė tik 100 eurų. Dėl to sausio 21 dieną kreipiausi į Klaipėdos policiją, kad ji išaiškintų visą šią istoriją”, – sakė moteris.

Jos žodžius apie tik 100 eurų siekusį D. Aleksandrovo kaip vienintelio dalininko įnašą į fondą patvirtina ir Registrų centrui pateikti dokumentai. Tokia dalininko įnašo suma nurodoma fondo steigimo akte, 2018 ir 2019 m. veiklos ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose. 2020 m. ataskaitos fondas Registrų centrui nepateikė.

Pasak I. Aleksandrovienės, situacija yra itin skaudi ir dėl to, kad tie pinigai sūnui dabar buvo „gyvybiškai svarbūs” – jis turi keletą pakvietimų iš teniso akademijų, į kurias reikia nuvykti ir atlikti testus.

„Pinigai buvo skirti jo sporto mokslų tęstinumui užtikrinti, tad vaikas praranda tokią galimybę”, – sakė moteris.

Naudodamasi proga moteris kreipėsi į geros valios žmones – galintys padėti sūnui nuvykti į minėtąsias akademijas paramą galėtų pervesti į jos asmeninę sąskaitą (Inga Aleksandrovienė, LT597044000218614632).

Fondo sąskaitos moteris sakė kol kas neskelbianti, nes iki šiol negavusi šios viešosios įstaigos dokumentų baiminasi, kad nebūtų likę ir kokių skolų, už kurias galėtų būti nuskaičiuota gauta parama. 

Ar tirs dar neaišku

Klaipėdos apygardos prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Raštutytė penktadienį „Atvirą Klaipėdą” informavo, kad duomenų apie tokį pradėtą ikiteisminį tyrimą nėra, todėl prokuratūra neturi informacijos apie policijai pateikto pareiškimo nagrinėjimo eigą.

Tuo metu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė teigė, jog „pagal asmens duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, informacijos apie konkrečius privačius asmenis ir jų atžvilgiu vykdomus procesinius veiksmus, su tyrimu nesusijusiems (tretiesiems) asmenims teikti negali”.

Įžvelgia persekiojimą ir melą

Užduoti telefonu klausimų D. Aleksandrovui nepavyko – į žurnalisto skambutį jis neatsiliepė ir neperskambino.

Dangeras Aleksandrovas. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Neringos vandens” administratorė teigė neturinti galimybės sujungti su vadovu, nes įmonėje nėra laidinių telefonų. Perduoti jam paties telefono sakė irgi negalinti, nes dirba nuotoliu būdu ir pasiūlė klausimus atsiųsti el. paštu bei pažadėjo juos perduoti D. Aleksandrovui.

Sausio 26-osios popietę ir į įmonės, ir asmeninį D. Aleksandrovo el. paštą buvo išsiųsti šie klausimai:

„Neringos vanduo“ Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams skundė Aplinkos apsaugos departamento Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarimą. Kiek įmonei kainavo jai šioje byloje atstovavusio advokato Manto Liugo paslaugos?

Kodėl teisme nebuvo pateiktas prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas?

Kaip įmonė pasirinko, kad šias paslaugas teiks būtent advokatas Mantas Liugas? Jei buvo surengta apklausa, kiek dar paslaugų teikėjų buvo apklausta ir kokie buvo jų pasiūlymai?

Kokį sporto inventorių fondui pirkote 2021 metais ir kokias konsultavimo paslaugas tais metais jam teikėte?

Kodėl pernai iš šio fondo sąskaitos išsimokėjote 1560 Eur dalininko įnašą, jei Registrų centre yra duomenys tik apie 100 Eur dydžio Jūsų kaip dalininko įnašą?

Kodėl perduodamas fondo valdymą jo sąskaitoje palikote 0 Eur?

Kada ketinate perduoti visus fondo dokumentus jo naujajai valdytojai ir vienintelei dalininkei?

Atsakymo į juos nepavyko sulaukti iki pat penktadienio pietų. Tuomet žurnalistą pasiekė paties D. Aleksandrovo laiškas su prašymu iš internetinio dienraščio pašalinti vieną jį šmeižusį komentarą. Atsakius į šį laišką ir tuo pačiu patikslinus, ar pavyks gauti atsakymus į išsiųstus klausimus D. Aleksandrovas atsakė: „Iš Jūsų klausimų apie fondą darau išvadą, kad Jums pateikta neteisinga ir klaidinanti informacija. Be to, fondo ekonominės situacijos informacija yra konfidenciali, todėl kyla natūralus klausimas, iš kur Jūs ją gavote? Dėl konfidencialios informacijos atskleidimo yra numatyta teisinė atsakomybė. Prašau pateikti man informacijos šaltinį, iš kurios sužinojote konfidencialią informaciją apie fondo banko pavedimus, finansinę situaciją? Mane glumina klausimas ir apie fondo dokumentų perdavimą. Ar Jūs kokiu nors būdu atstovaujate naująjį fondo valdytoją?

Kas liečia Neringos vanduo teisminį ginčą, tai čia kalba eina apie advokato atstovavimą teisme, kurio vertė yra 100 eur (1 val. atstovavimo teismo posėdyje). Įvertinus teismų praktiką ir galimą ginčo rezultatą, nutarėme neprašyti atlyginti atstovavimo išlaidų. Dumblo perdavimo pažeidimas nors ir formalus, bet buvo padarytas. Prieš tai buvusi vadovybė paprasčiausiai pražiopsojo, kad nėra įrašytas vienas sakinys taršos leidime. Todėl ginčo tikslas buvo sumažinti paskirtą neproporcingai didelę baudą. Ko ir pavyko pasiekti. 100 eurų teisminių išlaidų reikalavimas būtų buvęs tuščias ir tik be reikalo erzintų aplinkosaugininkus. Bet Jūs jau straipsnį publikavote, todėl maniau, kad ši informacijai Jums yra neaktuali”.

Dar sykį raštu paprašius atsakyti į klausimus bei patikslinti, ar iš tiesų M. Liugo paslaugos sprendžiant ginčą su aplinkosaugininkais teisme atsiėjo tik 100 eurų, apie pastarąjį sandorį D. Aleksandrovas atsakė, jog „natūralu, kad 100 eurų pirkimas yra mažos vertės pirkimas”.

„O į klausimus dėl fondo neatsakinėsiu iki kol negausiu atsakymo apie informacijos šaltinį. Tai, mano nuomone, yra konfidenciali ir asmeninė informacija ir jos skleidėjas turi atsakyti už tokius veiksmus. Jums žinoma, jei skleidėjas nebus nustatytas, atsakomybė teks šią informacijos viešintojui. Bet pats faktas, kad ši informacija teikiama nesusijusiems asmenims, jau yra mano teisių pažeidimas. Tai manau bus visai nesunku, nes Jūsų disponuojama informacija yra melaginga. Ir dar vienas aspektas, p. Martynai iš jūsų pusės jau ilgą laiką jaučiu ypatingą dėmesį. Manau, kad tokį susidomėjimą mano asmeniu galiu traktuoti kaip persekiojimą ir imtis atitinkamų priemonių. Manau, kas yra persekiojimas, Jūs žinote, todėl necituosiu Jums teisės aktų”, – atrašė D. Aleksandrovas.

„Negražiai atrodo”

Neringos meras Darius Jasaitis, paklaustas, kaip vertina faktą, jog savivaldybės valdoma įmonė teisme neprašo atlyginti jos patiriamų bylinėjimosi išlaidų, sakė, jog tai „geras klausimas”.

„Mes juk iš Statybų inspekcijos per tokius ginčus esame prisiteisę. Pasidomėsiu” , – žadėjo meras ir savo pažadą išpildė.

Kitą dieną perskambinęs D. Jasaitis teigė, jog teisininkai jį informavo, kad esą dar yra galimybė pateikti tokį prašymą per 14 dienų po galutinio sprendimo įsiteisėjimo.

Darius Jasaitis. Artiom Myškin nuotr.

„Nežinojau apie tokį faktą, bet iš pirmo žvilgsnio tikrai negražiai atrodo. Pasikviesim, kad paaiškintų”, – atsakydamas į klausimą, kaip vertina aplinkybę, kad įmonė samdo tą patį advokatą, kuris sprendė ir jos direktoriaus skyrybų reikalus, teigė meras.

Neringos valdžia yra nusprendusi, kad vienintelis UAB „Neringos vanduo” valdymo organas yra direktorius – įmonė neturi valdybos, Stebėtojų tarybos. Akcininkų susirinkimo funkcijas atlieka Savivaldybės administracijos direktorius (dabar – Egidijus Šakalys). 

„Neringa laikosi Palangos, Šiaulių pozicijos, kad neturi įmonės veikti kaip privačios UAB, kad generuotų pelnus. Tokio dydžio įmonė gali veikti ir be valdybos, stebėtojų tarybos. Yra pavyzdžiai, kai sukelia kainas, demonstruoja gerus rezultatus, išsimoka tantjemas ir išsivaikšto, o naujas direktorius, valdyba nebežino, ką daryti. Mūsų ūkis nedidelis, vandens kaina ir taip viena didžiausių, įmonė nuostolingai dirba. Be to, valdyba yra lyg atsakomybės išplovimo būdas – sprendimai ten kolegialūs. Nemanau, kad valdyba padėtų užbėgti už akių tokiems atvejams, kaip su tuo advokatu. Ji juk žiūri strateginius dalykus, o ne tokius kasdienius”, – sakė meras.

Pasak jo, D. Aleksandrovas pernai buvo vienintelis kandidatas konkurse užimti „Neringos vandens” vadovo vietą (įmonė su laikinuoju vadovu dirbo nuo 2018 m. pabaigos, kai direktorius Ričardas Juozas Gubinas buvo pervestas į technologo-ekologo pareigas).

„Kaip dažniausiai ir būna Neringos atveju. Va, į vyriausiojo architekto vietą nė vieno kandidato. Dangero tėvai iš Neringos, pats čia augęs, gal dėl to jį ir sudomino ši pozicija. Džiaugiamės, kad atsiranda, bet girdinti tokius klausimus, jau ir abejonės pradeda imti”, – teigė D. Jasaitis.

Anot mero, prieš paskiriant D. Aleksandrovą tikrai buvo domėtasi ir peripetijomis, susijusiomis su „Gatvių apšvietimu”, bet „nuomonės nebuvo vienareikšmės”.

„Iš spaudos tikrai neskubėsime daryti išvadų, bet jei tai virstų teismo sprendimais, žinoma, kad vertinsime. Jau yra buvę atvejų, kai Neringoje atsisveikinome su žmonėmis dėl tokių dalykų”, – apie buvusios D. Aleksandrovo žmonos keliamus klausimus ir pareiškimą policijai sakė D. Jasaitis.

Svetainę atnaujino buvęs bendradarbis

Prieš paskelbiant šią publikaciją ir tikrinantis, ar per savaitgalį Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje neatsirado naujų duomenų apie teisines „Neringos vandens” sutartis, į akis krito iki tol pražiopsotas faktas – sausio 25-ąją redaguotas šios įmonės susitarimas dėl interneto puslapio sukūrimo paslaugos. 

Paslaugos teikėjas – MB „Data Mana“ – parinkta neskelbiamos apklausos būdu. Jos pasiūlymas – 6050 eurų be PVM. Kartu nurodyta, kad papildomų poreikių programavimo ir sukūrimo 1 val. įkainis – 65 eurai. 

Sutartyje galutinė kaina nenurodyta – tik tekstas, jog „sutarties įkainiai yra nurodyti Sutarties priede Nr. 2″, kuris, beje, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje nepaskelbtas. Čia yra tik pati sutartis ir spalio 24 d. datuojamas pasiūlymas. Taip pat šioje sistemoje jau skelbiama, kad sutarties vertė – 12 098 eurai.

Pati sutartis dar įdomi ir tuo, kad datoje nėra mėnesio rašomi tik metai ir diena: „Du tūkstančiai dvidešimt pirmų metų 27 diena, Klaipėda”. Elektroniniai parašai „suraityti” jau gerokai po darbo dienos spalio 26-ąją. MB „Data Mana“ steigėjas ir vienintelis narys bei vadovas Rolandas Paulauskas pasirašė 19.59 val., D. Aleksandrovas – 20.27 val. 

Apie pačią sutartį Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje pirmą kartą paskelbta tik pernai gruodžio 9 d. 

Įdomi detalė – MB „Data Mana“ R. Paulauskas įsteigė tik mažiau nei porą mėnesių iki šio pirmojo jos viešųjų pirkimų sandorio – rugpjūčio 17-ąją. Iki šiol ši mažojo bendrija daugiau jokių kitų viešųjų konkursų nelaimėjo. 

Dar viena ne mažiau įdomi detalė – R. Paulauskas dirbo „Gatvių apšvietimo” gamybos departamento direktoriumi. „Atviros Klaipėdos” duomenimis, būtent jį D. Aleksandrovas prieš pats netekdamas pareigų atleido iš darbo nuspręsdamas išmokėti 8 mėnesių vidutinio atlyginimo išeitinę kompensaciją, tačiau naujajai vadovybei pavyko susitarti dėl šiek tiek mažesnės išmokos. 

Pirmadienio rytą D. Aleksandrovas į žurnalisto skambutį ir vėl neatsiliepė. Klausimai apie šį sandorį dėl interneto svetainės jam išsiųsti el. paštu. Gavus atsakymus ši publikacija bus papildyta. 

Kaip „Data Mana“ patapo „Neringos vandens” rangovu sužinoti nepavyko ir iš R. Paulausko – pirmadienio rytą jis į skambutį neatsiliepė. 

Tuo metu Neringos meras D. Jasaitis, išgirdęs apie šį sandorį, pirmadienio rytą teigė, kad čia jau tikriausiai be kontrolieriaus patikrinimo nepavyks apsieiti. 

„Politiko atveju tai net klausimu nekiltų, net VTEK nereikėtų. Bet ir savivaldybės įmonių direktoriai, manau, kad turėtų paisyti tokių pačių skaidrumo variantų”, – sakė meras. 

ATNAUJINTA. Atsakymus į klausimus D. Aleksandrovas atsiuntė pirmadienio vakare. Iš viso jo atsiųsto teksto neskelbiame tik įvairiausių kaltinimų žmonos atžvilgiu, susijusių su buvusiu bendru gyvenimu ir skyrybų procesu: 

Visų pirma, kas liečia internetinio puslapio kūrimą. MB „Data Mana“ pateikė pasiūlymą interneto puslapio kūrimui. Įvertinom šios įmonės atliktus darbus. Šios įmonės sukurti projektai patiko, todėl buvo nuspręsta pirkti darbus būtent iš šios įmonės. Maksimali pirkimo suma buvo 12 098 Eur. Pasiūlymas buvo pateiktas už 6050 Eur, tiek ir sumokėjom. Puslapis jau veikia, galite visi pažiūrėti ir įvertinti atliktą darbą.

Tai kažkaip jokio kriminalo tiek advokato parinkime (įmonė naudojasi kelių advokatų paslaugomis), tiek internetinio puslapio sukūrime nematau. Jei p. Martynui norisi sensacijų viešųjų pirkimų srityje, gali pasidomėti kiek Gatvių apšvietimui kainavo teisininkų paslaugos keliant prieš mane nepagrįstus ieškinius, skundžiant teisėsaugos institucijoms ir atliekant kitas teisines paslaugas. Mano skaičiavimu šios sumos gali viršyti 60 000 Eur.

Dėl kitų publikacijoje nurodytų sensacijų, galiu tik apgailestauti, kad p. Martynas uoliai vykdo galimai psichiškai nestabilios moters, mano buvusios sutuoktinės užsakymus.

<…> O dabar fondo istorija. Deja, bet mano asmeniniai įnašai į sūnaus fondą siekė 2064,40 Eur. Natūralu, kad perduodamas fondą kitam asmeniui, turėjau išsiimti savo įnašus. Šiai dienai, fondas man skoloje yra 504,40 Eur. Šiuos faktus patvirtina ir buhalteriniai dokumentai.

Tai jau ne pirmas kartas, kai iš fondo Inga Aleksandrovienė reikalauja lėšų ir pateikia sportininko išlaidas, tokias kaip sportininko pietūs, kuriuos sudaro esspreso kavos, mojito kokteiliai, penki patiekalai, moteriškos kojinės ir pan. Matyt Inga Aleksandrovienė neskiria savo sūnaus ir jos pačios „sportinių“ poreikių. Tai išmaldos prašymas p. Martyno straipsnyje, kažin ar padengs tokius Aleksandrovienės poreikius.

<…> Užsakius šią publikaciją Inga Aleksandrovienė, atsiunčia nuorodą mano senai mamai su šlykščiu savo komentaru „Paskaitykite, kokį sūnų monstrą užauginote. Ne tik kad išvarė vaikus iš namų, o dar ir apvogė savo paties vaiką!“ 

<…> Publikacijos tikslas žeminti mano reputaciją prieš pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimą, kur bus keliamas klausimas apie vaikų gyvenamosios vietos nustatymą ir Ingos Aleksandrovienės psichinės būklės įvertinimą, bei apie kitus padarytus nusikaltimus. 

<…>O Martynui galiu palinkėti visokeriopos sėkmės dirbant samdinio darbą”.

D. Aleksandrovo teiginiai apie tai, kad pirmos instancijos teisme vėl bus sprendžiama dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo prieštarauja Klaipėdos apygardos teismo nutarčiai, kuria iš naujo apylinkės teismui perduotas nagrinėti tik sprendimas dėl vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo. 

ISTORIJA

Klaipėdos savivaldybės valdomos UAB „Gatvių apšvietimas‘‘ valdyba Dangerą Aleksandrovą iš įmonės vadovo pareigų nusprendė atleisti 2020-ųjų sausį. 

„Pagrindas atšaukimo yra nepasitikėjimas”, – tada sakė laikinasis įmonės valdybos pirmininkas Andrius Kačalinas. 

Tokį valdybos sprendimą D. Aleksandrovas apskundė teismui. Pirmoji instancija palaikė įmonės ir savivaldybės poziciją, o apygardos teismas įsigaliojusiu sprendimu konstatavo, kad D. Aleksandrovo atleidimas buvo neteisėtas, nes tuo metu valdyboje nebuvo kvorumo. Buvusiam vadovui priteista 23 148 Eur išmoka išmoka už priverstinės pravaikštos laiką ir 4014 Eur bylinėjimosi išlaidų iš buvusios darbovietės ir savivaldybės.

Naujosios „Gatvių apšvietimo” vadovybės užsakymu atliktas įmonės auditas buvo konstatavęs eilę įvairių pažeidimų, tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūra atsisakė dėl jų pradėti ikiteisminį tyrimą. 

Įmonei pirmos instancijos teisme nepavyko įrodyti ir versijos, kad D. Aleksandrovo vadovavimo laikais bene daugiausiai viešųjų pirkimų laimėjusi tuometinės finansininkės sūnaus valdoma įmonė realiai neteikė kompiuterinės įrangos priežiūros paslaugų pagal trijų metų trukmės sutartį.

D. Aleksandrovas šiuo metu dar eina nepriklausomo valdybos nario pareigas savivaldybių kontroliuojamuose įmonėse „Kuršėnų vandenys” (išrinktas 2019-12-16), „Pakruojo autotransportas” (išrinktas 2020-09-29) ir „Telšių vandenys” (išrinktas 2021-01-20). „Neringos vandeniui” jis vadovauja nuo praėjusių metų liepos 5 d.