Petronėlė Žostautaitė

Klaipėdietis, pagimdęs garsią tarptautinę tarpukario bylą

„Atvira Klaipėda” ir šiais metais tęs rašinių ciklą „Tarpukario Klaipėdos kaleidoskopas”, kuriame pasakos, ne tik kokie išskirtiniai įvykiai nutiko Klaipėdoje ir jos krašte 1923-1939 metais, bet ir kaip atrodė tų laikų klaipėdiečių kasdienybė. Šįkart pasakojimas...

Bedarbiams – kalėdinės pašalpos

Rašinių cikle „Tarpukario Klaipėdos kaleidoskopas” „Atvira Klaipėda” baigia pasakoti, kokiais išskirtiniais įvykiais tarpukariu Klaipėdos krašte baigdavosi metai. Pučistai sulaukė nuosprendžio 1924 m. „Klaipėdos žinios” pranešė, kad gruodžio 12 ir 13 dienomis Kaune...

Žydai apleidžia Klaipėdą

Rašinių ciklas „Tarpukario Klaipėdos kaleidoskopas” toliau pasakoja, kokius įvykius 1923-1938 metais Klaipėdos kraštui atnešė lapkričio mėnesiai. Paskutiniais rudens mėnesiais buvo gausų ne tik svarbių politinių sprendimų, bet ir prasidėjo vienas iš skaudžiausių...

Ledus galima parduoti tik vyresniems nei 14 metų vaikams

Tęsdama rašinių ciklą „Tarpukario Klaipėdos kaleidoskopas“ šįkart „Atvira Klaipėda” pradeda pasakoti, ką mūsų miestui ir kraštui 1923-1938 m. atnešė liepos mėnesiai. Tuo metu buvo priimta ir gana įdomių teisės aktų, kurių vienas reglamentavo valgomųjų ledų...

Tarpukario Klaipėda: kas klestėjo ir kentėjo valdant Lietuvai?

Klaipėdos kraštą prisijungusi Lietuva susidūrė su dideliais ekonominiais iššūkiais, kuriuos sprendė visus 16 savo valdymo metų. Lietuvos vyriausybė dėjo daug pastangų, skyrė nemažai pinigų, kad išgelbėtų didžiausias krašto įmones, skatintų naujų bendrovių kūrimąsi,...

Tarpukario Klaipėdos uostas: ką per 16 metų padarė Lietuva?

Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos šiai tapo ir ekonominiu iššūkiu. Siekdama stiprinti krašto sanglaudą su Lietuva, jos Vyriausybė skatino valstybinio ir privataus kapitalo skverbimąsi į Klaipėdos verslus ir pramonę. Neabejotinai didžiausio dėmesio sulaukė...

Noimano – Zaso procesas – mažasis Niurnbergas?

Po 1923 metų sukilimo operacijos, Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, Vokietijos siekis susigrąžinti nuo XIII amžiaus valdytą siaurą pajūrio ruožą ne tik kad niekur nedingo, tačiau kas diena vis stiprėjo. Tam jų siekiui padėjo ir vadinamųjų memelenderių...

Klaipėdos kraštas: išlaikyti gerokai sunkiau nei užimti

1923 m. vasario 17 d. Ambasadorių konferencijai perdavus Klaipėdą valdyti Lietuvai iššūkiai jos valdžiai nesibaigė – daugiau nei metus truko kova tarptautinėje diplomatinėje arenoje dėl to, kaip kraštas turės būti valdomas. Didelių rūpesčių jau iškart kilo ir...

Klaipėdos kraštą valdo prancūzai: ir nuobodulys, ir neramumai (II)

„Atvira Klaipėda“, įgyvendindama Klaipėdos savivaldybės iš dalies remiamą projektą „Žvilgsnis į Klaipėdos krašto šimtmetį“, tęsia pasakojimus apie lemtinguosius XX a. įvykius ir asmenybes, nulėmusius, kad šiandien Klaipėdos kraštas yra neatskiriama Lietuvos dalis....

Klaipėdos kraštą valdo prancūzai: ir nuobodulys, ir neramumai

Po I pasaulinio karo naujai suformuoto Klaipėdos krašto iškart laukė išbandymai – trejus metus trukęs Prancūzijos valdymas, dar žinomas kaip „Territoire de Memel“. Tvarką krašte turėjusi užtikrinti Prancūzijos kariuomenė nuobodžiavo, nes dėl jo ateities kovojusi...

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest