Ką tik pasibaigę 2022-ieji į pasaulio istoriją bus įrašyti ne kaip kokių nors išskirtinių pasiekimų metai, o kaip agresyvaus Rusijos karo prieš Ukrainą pradžia.

Šis karas tiesiogiai palietė ne tik Lietuvą, bet ir Klaipėdą, kuri priėmė gausų Ukrainos pabėgėlių būrį, o su tuo susijusios problemos visus metus įvairiais rakursais buvo atspindėtos ir mūsų portale, pateikiant ne vieną pasakojimą ir apie siaubą išgyvenusius ukrainiečius, ir apie su ukrainiečių apgyvendinimu susijusias problemas.

Klaipėdiečiai savo ruožtu surengė ne vieną Ukrainos palaikymo akciją, Melnragės parko pėsčiųjų alėja buvo pavadinta Odesos vardu, joje įkurdinant odesiečių padovanotą širdies formos inkarą.

Kartu tai buvo Klaipėdos jubiliejinio – 770-ojo gimtadienio – metai, pažymėti daugybe pačių įvairiausių renginių, pradedant tai progai klaipėdiečių sukurta oratorija ir baigiant sporto varžybomis.

Praėjusiais metais vis dar tęsėsi ir koronaviruso pandemija, kuri karo akivaizdoje jau nebebuvo tokia aktuali, nors metų pradžioje dar gąsdino gana dideliais susirgimų skaičiais.

Klaipėdoje buvo uždarytas Rusijos konsulatas bei demontuotas žuvusiems sovietų kariams skirtas paminklas, vidurvasarį Dangėje savo vietą rado karo laivas „Sūduvis”, buvo atnaujintos kelios miesto erdvės, duris po rekonstrukcijos atvėrė „Viktorijos” viešbutis.

O metų pabaigoje kaip grybai po lietaus ėmė dygti kandidatai į merus, tačiau labiausiai visus nustebino dabartinio mero Vytauto Grubliausko apsisprendimas į savivaldybių tarybų rinkimus, kurie vyks jau po trijų mėnesių, eiti atstovaujant socialdemokratams.

Apie tai, kokie kiti svarbesni įvykiai per praėjusius metus nutiko mūsų mieste ir buvo atspindėti portale – tradicinėje metų apžvalgoje.

Miesto reikalai: nuo atverto Dangės skvero iki užsnigtų gatvių

Metų pradžioje miesto politikų iniciatyva vėl buvo pradėtas klibinti K. Donelaičio aikštės sutvarkymo klausimas, tačiau iki metų galo jokių postūmių šioje srityje nepasiekta. Be to, visus metus ir toliau kaip karšta bulvė buvo mėtoma požeminės aikštelės po Atgimimo aikšte įrengimo problematika, o metų gale paaiškėjo, kiek šis projektas pabrango.

Tačiau per visus metus taip ir nesugebėta išsireikalauti sumokėti antstolės skirtos baudos iš buvusios Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės už tai, kad ji neįvykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo ir nenugriovė K. Donelaičio gatvėje esančio priestato. Dėl to savo poziciją išdėstė ir pati I. Šakalienė.

Visus metus vyko senamiesčio gatvių remonto darbai, kuriems portale buvo skirta nemažai dėmesio. Be to, pradėti Skulptūrų parko sutvarkymo darbai, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui padėjus tašką dar 2021 -ųjų gegužę prasidėjusioje bylinėjimosi istorijoje dėl šių darbų. Pradėtas rengti ir Žvejų rūmų rekonstrukcijos projektas, ne kartą politikų aptartas metų bėgyje.

Pavasario pradžioje pagaliau baigta gerokai pabrangusio Dangės skvero rekonstrukcija, o rudenį – ir Rumpiškės gyvenamojo rajono atnaujinimo darbai.

Uostamiesčio startuolis „Popa Boat“ sukūrė ir pristatė pirmąjį elektrinį vandens katamaraną-autobusą.

Miesto politikai savo ruožtu visus metus ieškojo tinkamos vietos naujosioms Klaipėdos kapinėms, tačiau jų paiešką bus priversti tęsti ir šiais metais.

Be to, buvo reorganizuota savivaldybės administracijos struktūra, savivaldybę paliko ilgametė darbuotoja Irena Šakalienė, politikai nepalaimino „Klaipėda ID“ ir Turizmo ir kultūros informacijos centro sujungimo, tačiau nusprendė prisidėti prie šv. Jono bažnyčios bokšto atkūrimo. Miesto garbės piliečio vardas suteiktas Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vadovui pranciškonui Benediktui Sigitui Jurčiui.

Mieste toliau intensyviai vyko Baltijos prospekto ir Šilutės plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, Naujasis ir Senasis turgūs buvo sujungti į vieną bendrovę, o miesto politikai Lietuvos kariuomenei nusprendė perduoti pastatą, esantį Priešpilio g. 2.

Metų gale atsirado seniai žadėta Klaipėdiečio kortelė, prisijungimas prie kurios, kaip paaiškėjo, vyko su trukdžiais, o uostamiesčio savivaldybės valdomos AB „Klaipėdos energija” valdyba nusprendė nepratęsti generalinio direktoriaus Antano Katino įgaliojimų antrai kadencijai.

Tuo metu prasidėjus žiemai politikai metus baigė grasinimais nubausti gatves prastai valiusias įmones, bet visas problemas išsprendė prieš Kalėdas nutirpęs sniegas.

Jūrinis sektorius ir uostas: akcinės bendrovės link

Metai prasidėjo Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco”) darbuotojų protestu dėl neva per mažų atlyginimų. Tuo metu Klaipėdos politikams pirmos instancijos teisme pavyko pasiekti, kad nebūtų pritarta „Klasco” ūkinės veiklos plėtrai.

Metų pradžioje Uosto direkciją paliko rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas, o DFDS pradėjo eksploatuoti didžiausią naują krovininį-keleivinį keltą „Aura Seaways”, kursuosiantį maršrutu tarp Klaipėdos ir Švedijos Karlshamno. Praėjusį sezoną po COVID-19 pandemijos atsigavo kruizinė laivyba.

Lietuvos jūrininkų sąjunga išrinko naują vadovą, kuriuo tapo klaipėdietis Aleksandras Kaupas, o jūrinio sektoriaus darbuotojų profesinei mokyklai suteiktas Pauliaus Lindenau vardas. Mokykla ėmė ruošti naujos šalyje specialybės – stiuardo – atstovus.

Metų bėgyje toliau buvo vykdomi paruošiamieji darbai, Klaipėdos jūrų uosto direkcijos statusą keičiant į uždarosios akcinės bendrovės, o metų gale pranešta, jog kaip UAB direkcija pradės veikti jau nuo rytdienos, t.y. sausio 2 d.

Tradiciškai „Albatroso“ statulėlėmis buvo apdovanoti per metus labiausiai jūrinės kultūros srityje pasižymėję asmenys ar įmonės bei po dvejų metų pertraukos vėl buvo surengtas Laivų paradas. Buvęs karinis minininkas „Sūduvis” oficialiai buvo perduotas Jūrų muziejui.

Užbaigtas Senosios perkėlos krantinės Smiltynėje rekonstrukcijos pirmasis etapas, atvertas atnaujintas šiaurinis molas Melnragėje, baigta Žiemos uosto krantinių bei Klaipėdos konteinerių terminalo krantinių rekonstrukcija. Tuo metu Malkų įlankos terminalas baigė sandėliavimo aikštelių rekonstrukcijos projektą, o metų gale užfiksuotas 1 milijonas 19 tūkstančių 943 TEU (standartizuotų konteinerių) rezultatas ir Klaipėdos uostas pirmąkart istorijoje perkopė 1 milijono TEU krovinių konteineriuose krovą.

Be to, praėjusią vasarą Klaipėdos uostą aplankė didžiausias iki šiol karinis laivas – JAV USS Kearsarge (LHD-3).

Metų pabaigoje Kopgalyje atidarytas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, o visus metus vyko pasirengimas Baltijos jūroje planuojamo vėjo elektrinių parko įgyvendinimui.

Naujųjų metų išvakarėse, gruodžio 17-ąją, sukako lygiai 90 metų, kai Klaipėdoje oficialiai buvo atidarytas rekonstruotas Žiemos uostas.

Kultūra: ne tik teatrų premjeros

Atlaisvinus karantino ribojimus, visus metus klaipėdiečiai pagaliau galėjo džiaugtis sugrįžusiais gyvais pačiais įvairiausiais renginiais, tarp kurių buvo ir tradiciniai – Šviesų festivalis, Jūros šventė, Vakarų Lietuvos krašto dainų šventė, Knygų mugė, valstybinių švenčių minėjimai, renginiai, skirti Klaipėdos 770-osios metinėms ir kt.

Jau vasario mėnesį Klaipėdos muzikinis teatras miestiečius pakvietė į Antonino Dvoržako operos „Undinė” premjerą, o metų pabaigoje pristatė Broniaus Kutavičiaus operą „Lokys” bei šokio spektaklį „Dona Kichotė”. Klaipėdos 770-osios metinėms teatro kolektyvas skyrė oratorijos „Sakmė apie Mėmelburgą” premjerą.

Tuo metu Klaipėdos dramos teatras klaipėdiečiams pateikė tris premjeras: paaugliams skirtą spektaklį „Robotų pasakos”, jau klaipėdiečiams žinomos lenkų režisierės Agata Duda-Gracz spektaklį „Meilė” bei metų pabaigoje – dar vieno lenkų režisieriaus Michało Borczucho Jonui Mekui skirtą premjerą „Lost Lost Lost”. Be to, dramos teatras vėl gyvai organizavo tarptautinį festivalį „TheAtrium”.

36-oji literatūrinė Ievos Simonaitytės vardo premija buvo skirta ne vienam asmeniui, o trims kūrėjoms, įvyko ir tradiciniai geriausios metų knygos rinkimai. Po 13 metų pertraukos į Klaipėdą grįžo „Europiada”. Ant Klaipėdos Šventojo Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios sienos įrengta ir pašventinta bizantiško stiliaus mozaika „Švč. Mergelė Marija – visų šventųjų ir ligonių globėja”.

Metų gale buvo pristatyta, kokiais renginiais uostamiestyje bus paminėtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metis, o kaip šventės įžanga buvo pademonstruotas vilniečių sukurtas atkuriamosios dokumentikos filmas „Pūga prie Mėmelio. Klaipėdos atvadavimo saga“.

Švietimas: nuo ukrainiečių iki Maksimo Gorkio

„Atvira Klaipėda” visų metų bėgyje ne kartą informavo, kiek pabrango naujosios mokyklos Mažajame kaimelyje statybos, o rangovai metų pabaigoje pažadėjo ją pastatyti iki šių metų rugsėjo.

Pirmieji paskelbę apie Tarptautinės Ukrainos mokyklos planus įsikurti uostamiestyje, pirmieji pranešėme ir apie metų gale iš pareigų be aiškios priežasties atleistą mokyklos direktorių. Savo ruožtu ukrainiečių vaikų mokymo problemas ne kartą narpliojo ir miesto politikai.

Visus metus su trikdžiais vyko „Svirpliuko” darželio rekonstrukcija, o pirmos instancijos teismas Klaipėdos savivaldybei priteisė beveik 20 tūkst. eurų nuostolių atlyginimo iš „Žaliakalnio” gimnaziją remontavusio rangovo, tačiau paskelbus jo bankrotą, vargu, ar pinigų bus sulaukta.

Su mokyklos suolu pernai atsisveikino 1813 uostamiesčio abiturientų. Metų bėgyje prabilta apie galimybę sujungti Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą su Klaipėdos universitetu, nors su tuo nesutinka Jūreivystės mokyklos vadovai.

Metų pabaigoje politikų aistras kaitino Maksimo Gorkio gimnazijos bendruomenės pasiūlytas šios mokyklos naujasis pavadinimas, kuriam paskutiniame šių metų miesto Tarybos posėdyje visgi buvo pritarta.

Sveikata: reformos link

Ir miesto politikai, ir Klaipėdos universitetinė ligoninės (KUL) kolektyvas bandė priešintis Sveikatos apsaugos ministerijos paskelbtai reformai, siekiant Klaipėdoje įkurti vieną universiteto ligoninę, sujungiant dabartinę Klaipėdos universitetinę ligoninę su Jūrininkų bei Palangos reabilitacine ligoninėmis. Visgi miesto taryba pritarė KUL savininko teisių ir turto perdavimo Sveikatos apsaugos ministerijai, tačiau po to politikai įsivėlė į diskusijas dėl greitosios medicinos pagalbos pertvarkos, nors metų gale pasidavė – atsisakė teisių ir į Greitosios medicininės pagalbos stotį.

Tuo metu teisėsaugos pareigūnams prireikė beveik trejų metų, kad išsiaiškintų, jog dėl mįslingos vienuolikmetės mirties Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties medikai yra niekuo dėti. Tačiau dėl dviejų vyrų mirties medikai savo kaltės neįžvelgė.

Savo ruožtu Klaipėdos universitetinė ligoninė pirmos instancijos teisme pasiekė pergalę prieš Centrinę projektų valdymo agentūrą, paskyrusią jai 137 500 eurų sankciją dėl neva netinkamai pirktų dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų.

Metų pabaigoje pranešta, jog laikinai Klaipėdos universiteto ligoninei vadovaus Jonas Sąlyga.

Sportas

Metų pradžioje Klaipėdos „Neptūno“ futbolo komanda gavo I lygos licenciją, o metų gale iškovojo sidabro medalius. Tuo metu miesto politikai po ilgų diskusijų rudenį galiausiai apsisprendė, kad savivaldybė taptų „Neptūno” klubo dalininkais ir iš miesto biudžeto skyrė 250 tūkst. eurų investiciją.

Klaipėdoje, Priestočio gatvėje, duris atvėrė paplūdimio sportui skirta „GO“ arena, jau 15-ąjį kartą vyko tradicinis „Vilties bėgimas“ bei pirmą kartą Klaipėdoje buvo surengtas „Pro Beach Tour Futures“ paplūdimio tinklinio turnyras, priviliojęs daugybę žiūrovų. Įvyko ir tarptautinės bėgimo varžybos „Gintarinė jūrmylė“.

Visus metus sėkmingais pasirodymais tarptautinėse varžybose džiugino dviejų karate kyokushin klaipėdiečių klubų – „Shodan” ir „Okinava” – auklėtiniai, Klaipėdos ušu akademijos atstovai, o jaunieji Klaipėdos „Viesulo“ sporto centro rankininkai tapo Lietuvos jaunimo U19 čempionai. Klaipėdietis Edas Butvilas tapo „French Open“ jaunių dvejetų turnyro nugalėtoju.

Tuo metu melnragiškiai liko be už savo lėšas atnaujintų sporto aikštelių, o politikai sunkiai, bet pritarė koncesijos sutarčiai dėl sporto bei laisvalaikio komplekso už beveik 44 mln. eurų statybos.

„Atviros Klaipėdos” žurnalistas savo ruožtu keliose publikacijose kėlė klausimą, kodėl neliko Skulptūrų parke suplanuotos krepšinio aikštelės, kur dingo brangus parketas, skirtas FIFA pasaulio salės futbolo čempionato grupių etapo rungtynėms, o miesto politikai toliau sprendė sunkiai judančius regioninio stadiono statybos klausimus. Mieste buvo nugriautas sovietinės sporto salės pastatas Pilies g. 2A.

Nusikaltimai ir nelaimės

Lygiai prieš metus, sausio pradžioje, teismui buvo perduota nagrinėti skandalingoji „Grigeo Klaipėda” Kuršių marių taršos byla, tačiau iš esmės jos nagrinėjimas pradėtas tik metų gale bei bus tęsiamas šį pavasarį.

Metų pradžia buvo paženklinta kraupiu radiniu, Šilutės pl. esančiame garažų masyve aptikus negyvą naujagimį. Įtariamieji jo nužudymu buvo suimti ir vėliau nuteisti.

Taip pat nuosprendį išgirdo ir kaltinamieji 22-iejų manekenės Dovilės Didžiūnaitytės žūties aplinkybių byloje, ir buvęs prokuroras Saulius Galminas su žmona bei Klaipėdos apygardos teismo ūkio dalies vedėja Ingrida Ulskienė.

„Atvirai Klaipėdai” pavyko sužinoti, kad vieni iš įtariamųjų byloje dėl galimo neteisėto europinės paramos lėšų pasisavinimo yra uostamiesčio savivaldybės valdomos UAB Klaipėdos autobusų parko vadovas Vaidas Ramanauskas bei jo sutuoktinė, MB „Exubero” savininkė ir vadovė Ingrida Ramanauskienė.

Netektys

Per praėjusius metus neišvengta ir žinomų klaipėdiečių mirčių.

2022-aisias mus paliko Klaipėdos universiteto mokslininkė dėstytoja, Rytų medicinos žinovė dr. Aleta Chomičenkienė. Klaipėdiečiai atsisveikino ir su žinomu visuomenės veikėju, muziejininku Dionyzu Varkaliu, ir su Klaipėdos dramos teatro aktoriumi Vytautu Paukšte, ir su jūrų kapitonu Sigitu Šileriu.

Išskirtinės portalo žurnalistų temos

„Atviros Klaipėdos” žurnalistai be kasdienių, įprastų miesto bei regiono įvykių atspindėjimo per praėjusius metus stengėsi skaitytojams pagal galimybes pateikti ir išskirtinių, tik mūsų portale nagrinėtų temų. Prie jų priskirtinos kelios publikacijos, susijusios su prokuratūra, sulaukusios skaitytojų dėmesio.

Tai metų pradžioje teisme naginėta civilinė byla, kurioje prokurorė Viktorija Giniotienė apskundė jai generalinės prokurorės skirtą tarnybinę nuobaudą.

Kitoje į kelių publikacijų ciklą išaugusioje temoje pasakota apie Klaipėdos apygardos prokurorės Laimos Rokanskienės kovą su po jos butu esančio restorano savininkais dėl esą keliamo triukšmo.

Dar didesnio skaitytojų dėmesio sulaukė portalo žurnalisto tyrimai, susiję su buvusiu„Gatvių apšvietimo” vadovu Dangeru Aleksandrovu. Po portale paviešintos informacijos, jog „Neringos vandens” vadovu tapęs vyras įsigudrino savo vestuves registruoti darbo metu, pastarasis buvo priverstas trauktis iš pareigų.

Taip pat priminta, kas ir kokiais argumentais remdamasi nusprendė, kad mokyklą Mažajame kaimelyje reikia statyti sklype, dėl kurio tinkamumo jau tuomet abejones viešai dėstė kaimyninės bendruomenės. Aiškintasi, ar Klaipėda, kurioje liberalų partija yra opozicijoje, o ją palikę politikai išsivaikščiojo įvairiomis kryptimis, vis dar yra liberalus miestas, kaip atsitiko, kad šeimos kapavietėje buvo palaidotas svetimas žmogus, bei kaip Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vadovui, uostamiesčio garbės piliečiui Sigitui Jurčiui (broliui Benediktui) pavyko šalia bažnyčios be leidimo įsirengti teniso kortus ir aikštelę iš betoninių trinkelių.

Domėtasi rusakalbių uostamiesčio politikų požiūriu į karą Ukrainoje, galimai savavališkomis statybomis ant Girulių šlaito Turistų gatvėje, gyventojų susirūpinimą keliančiu „Šviesos loftų” projektu, slėptuvių mieste situacija bei kodėl Lietuvos bankas nusprendė neišleisti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui skirtos proginės monetos.

Portalo projektai

Gavus Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo paramą, „Atviroje Klaipėdoje” toliau buvo tęsiamas miestiečių pamėgtas ciklas „Ką pasakoja archyvas”, kuris per metus pateikė 50 publikacijų. Be to, to paties fondo dėka buvo pradėtas ir naujas rašinių ciklas „Centrinis archyvas: kodas – Klaipėda”.

Tuo metu nuo rudens startavo edukacinis vaizdo projektas „Istorinės Klaipėdos pėdos”, iš dalies finansuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros programos „Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio minėjimas”, bei Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo paremtas rašinių ciklas, skirtas kovai su Rusijos propaganda. Parėmus Vokietijos vyriausybei, buvo tęsiamas ir portalo informacijos rusų kalba projektas, kurio nemažai publikacijų buvo išversta į lietuvių kalbą.

Portalo archyvo nuotr.